Sistemų administratoriai dažnam asocijuojasi su barzdotu kompiuterių guru, kurio daugelis nemato, bet žino, kad be jo sugriūtų visas bendrovės IT ūkis. Nusprendėme pakalbinti mūsų pačių sistemų administratorių Arūną Grigalionį ir išsiaiškinti, kaip yra iš tikrųjų.
Apie sistemų administratorius sklando daug gandų: pradedant nuo to, kad jie pikti, išgeria ne vieną litrą kavos ir užbaigiant, kad be jų sustotų visas bendrovės darbas. Kaip yra iš tikrųjų?
Gandai, mitai, pasakojimai iš kažkur gimsta: dalis yra teisingi, o dalis – išgalvoti. Taip, kartais būname pikti, bet tai natūralu, nes visi žmonės būna tokie. Kava dažniausiai gelbsti, kai praleidi naktį dirbdamas, o nuo 8 val. ryto vėl bombarduoja nauji darbai. Tokiu atveju nieko daugiau nelieka, kaip tik srėbti kavą. Šiais laikais, pradingus sistemų administratoriui, įmonės darbas nesustos: visur procesai automatizuojami, tačiau jei nutiks kažkas nenumatyto ar norėsis naujovių – kils problemų.
Kaip atrodo tipinė sistemų administratoriaus diena?
Tipinė diena prasideda nuo žadintuvo SMS žinutės pavidalu. Apsidžiaugi, jei perskaitęs pamatai, kad žinutė ne apie nustojusį veikti kritinį servisą. Aišku labiau džiugina, kai žinutė būna apie pervestą atlyginimą : ) Tiesa, kartais būni piktas, nes dirbi visą naktį, atsikeli apie 17 val., kai jau visų darbo diena baigiasi, o pats prisimeni, kad ne visus darbus naktį spėjai užbaigti.
Kelionė į darbą dažniausiai būna greita, nes tipiniai sistemų administratoriai visada vėluoja, o tai padeda išvengti kamščių. Pirmas darbas, kurį darau atvykęs į biurą: išpakuoju nešiojamąjį kompiuterį, o kol jis kraunasi, keliauju kavos ir su kolegomis pasidalinti vakarykščiais įspūdžiais ar pasidomėti, kaip jiems sekasi.
Tuomet sėdu prie kompiuterio, įsijungiu el. paštą ir užplūsta lavina žinučių iš visokių stebėjimo sistemų ar duomenų bazių. Perbėgu viską akimis, jei niekas neužkliūna, valio! Tai reiškia, kad nieko skubiai taisyti kaip ir nereikia.
Kitas žingsnis – bendradarbių ir klientų užklausos. Jas įvykdžius, visas likęs laikas lieka tik tau ir jau nuo nuotaikos priklauso, ką veiksi likusią dieną. Yra toks posakis: nedirbantis sistemų administratorius – geras administratorius. Tad jei nuotaika labai bloga, gali ir nepersidirbti, o jei gera – imtis amžiaus projekto įgyvendinimo arba tiesiog daryti mechaninius pakeitimus ir vis patikrinti paštą, ar neatsirado naujų užklausų. Be abejo, dalį laiko skiri naujienomis ir žinių tobulinimui, nes sėdėdamas vietoje toli nenuvažiuosi, o traukiniai greitėja ir jų vis daugėja.
Galiausia ateina darbo pabaiga. Dažniausiai tai pastebi, kai visų kolegų biure jau nebėra. Nors diena ir baigta, tačiau telefonas – visada šalia, nes bet kada gali gauti SMS žinutę su blogomis žiniomis. O tai dažniausiai atsitinka pačiu netinkamiausiu metu.
Prisimink įdomiausią ir baisiausią savo darbo dieną ar nutikimą?
Kažką konkretaus sunku išskirti. Visi blogi nutikimai kažko pamoko ir labai svarbu po jų suvokti, ką ne taip padarei ir ar vis dar jauti baimės jausmą. Jei jo nėra, pradedi nebematyti aplinkos ir nesupranti, kad tavo maža klaida gali sukelti kitiems didelių problemų. Įdomiausios dienos dažniausiai būna tos, kai sužinai ką nors naujo ar pradedi suprasti, ko iki tol nesupratai.
Ar yra vienas, svarbiausias laidas, kurį ištraukus, sustotų visas duomenų centro ar kitų paslaugų darbas? 🙂
Jei taip ir būtų, atskleisti negalėčiau : ) Tiesa, tokių sričių pasaulyje egzistuoja. Pavyzdžiui, trumpam sustojus „Google“ paieškos tinklalapio veikimui, interneto srautas sumažėja net apie 40%. Mano dabartinėje specializacijoje tokios jautrios vietos nėra, o kolegų sričių negaliu komentuoti daugiau, nes tai didi paslaptis : )
Kokių savybių reikia, norint tapti geru sistemų administratoriumi?
Nelygu kas laikoma geru sistemų administratoriumi. Gali būti toks, kuris sako, kad negali pašalinti klaidos, nes tai bug‘as, kurį turi sutvarkyti programuotojai. Gali būti ir toks, kuris praleidžia daug laiko darbe, skaito daug techninės literatūros ir kartais pamiršta savo šeimą ar artimuosius.
Mano galva geras administratorius yra tas, kuris dirba ten, kur jam patinka, daro, kas jam patinka ir tai jam teikia bent kažkiek malonumo. Tada net nejausdamas į tai giliniesi, ieškai kaip pritaikyti sprendimus, kuriuos radai besiknaisiodamas po literatūrą ar plačiuosius interneto vandenis. Ir žinoma, viena svarbiausių savybių – turi būti užsispyręs ir turėti savo tiesą, kurią gali įrodyti argumentų kalba, o ne tik savo ego.
Koks būtų pirmas žingsnis, norint įžengti į sistemų administratoriaus specialybę?
Pirmą žingsnį žengti gana sunku, jei neturi, kas tave pastumia į priekį. Dauguma šiandien nori atominės jėgainės specialisto su kombaino vairuotojo pažymėjimu, bet tokiu gimti neįmanoma – reikia užaugti. Tiesa, laikui bėgant supranti, kad iš atominio reaktoriaus turi pasirinkti tik vieną pultą iš daugelio ir dirbti tik su juo. Norėdamas būti visų sričių specialistu, tiesiog nespėsi su visais, būsi labai lėtas, o dabartiniame amžiuje greitis – pirmoje vietoje. Pirmą žingsnį galima žengti įvairiai: nuo dalyvavimo internetinėse diskusijose iki grupių, kurios susirenka siekti kažkokio konkretaus tikslo. Tačiau be noro ir užsidegimo pasiekti kažką rimtesnio – neįmanoma.
