Laikmena, saugosianti duomenis ilgiau nei gyvuoja visata

laikmena
Sautamptono universiteto nuotr.

Ar kada jaudinotės dėl to, kad pritrūks atminties išorinėje duomenų laikmenoje ir nuolat teks ištrinti dalį joje esančių failų? Sautamptono universiteto mokslininkai sukūrė laikmeną, kurios atminties užteks praktiškai viskam, apie ką galima tik pagalvoti.

Tokiu atradimu tapo monetos formos laikmena, talpinanti 360 terabaitų informacijos. Toks skaičius atrodo nerealus, tačiau turbūt dar įspūdingesnis faktas yra tas, kad laikmena gebės saugoti informaciją net 14 milijardų metų. Aišku, jei to prireiks, turint omenyje, kad Žemė gyvuoja 4,5 milijardo metų, o Visata – 13,82 milijardo metų. Kitaip tariant, jūsų nuotraukos, vaizdo, garso įrašai ar kita informacija iš esmės bus saugūs amžinai.

Tokios talpos ir gyvavimo laikotarpio paslaptis yra kvarcas, iš kurio laikmena yra gaminama. Tačiau ne viskas taip paprasta – monetos formos laikmenos neprijungsime prie kompiuterio ar neperkelsime duomenų laidu kaip esame įpratę. Informacija į kvarco objektą perkeliama specialiu lazeriu, turinčiu panašumų su naudojamu regėjimo korekcijai. Lazeris informaciją perduoda trumpais ir intensyviais šviesos impulsais į kvarco laikmenos penkias dimensijas – tris, kurios nusako lazerio taško koordinates ir kitas dvi, nustatančias intensyvumą ir poliškumą. Todėl šią laikmeną drąsiai galima vadinti 5D laikmena.

Išradimas pasižymi ne tik didele talpa ir saugojimo laikotarpiu, bet ir kietumu. Medžiaga gali atlaikyti 157 laipsnių karštį, stiprų slėgį, kvarcas gana gausiai paplitęs pasaulyje. Palyginimui, kiečiausių medžiagų indekse jis vertinamas septynetu, o dešimtuku, be abejo, deimantas.

Galbūt paklausite, kodėl tai yra svarbu? Vienas iš grupei vadovaujančių mokslininkų Kazuyoshi Torii sako, kad laikmenų apimtis didėja bemaž kasdien, tačiau didžiausia problema, kaip tuos duomenis palikti tolimesnėms kartoms. Jei pažiūrėsime į duomenų laikmenų istoriją – pradedant uolomis, baigiant knygomis ir kietaisiais diskais – kiekvienas iš jų turi savo minusus. Vieni gali išsaugoti informaciją ilgai, bet jos kiekiai būtų ne tokie dideli, kiti – atvirkščiai. Todėl išradimas turėtų visiškai pakeisti archyvus ir padėti išsaugoti svarbiausią civilizacijos informaciją.

Tiesa, 5D laikmeną savo kišenėje turėsime dar negreitai. Lazeriai duomenims įrašyti nepaliks laboratorijos ribų dar ilgai, nors specialių leistuvų, kuriais bus galima nuskaityti kvarco laikmenose esančią informaciją, galima laukti per artėjantį dešimtmetį.

About Baltneta

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>