Kodėl duomenų centrai „lenda“ po žeme?

pozeminis
huntmidwest.com

Pats paprasčiausias paaiškinimas, kodėl duomenų centrai įrengiami po žeme – mažiau tikėtina, kad jie kam nors užklius ir bus apgadinti. Todėl duomenų centrų paslaugų teikėjai neretai renkasi senas kasyklas, karines bazes ar bunkerius savo naujojo projekto statybai. Šiuo metu statomas požeminis duomenų centras Norvegijoje nėra pirmasis tokio tipo, tačiau galbūt taps pakankamai žinomu ateityje, nes JAV kompiuterių ir programinės įrangos gigantas „IBM“ jau užsisakė jame vietą. Ar tokios duomenų centrų lokacijos tendencijos galima laukti ateityje?

Pasak vienos iš tokių duomenų centrų įmonės „Cavern Technologies“ prezidento John Clune, požeminių duomenų centrų populiarėjimas susijęs su jų efektyvumu (tiek kalbant apie aušinimą, tiek apie sunaudojamus energijos išteklius) ir gebėjimu greitai pradėti teikti užsakytas paslaugas. Tačiau žmonės požeminius duomenų centrus vis dar įsivaizduoja kaip apleistas vietas, kurias sunkiai galima pritaikyti duomenų centrų paslaugoms teikti. Juk daugeliui užsiminus apie požeminį bunkerį, pirmiau mintyse iškyla prieblanda, dulkės ir netvarka, o ne visiškai sterilios ir tvarkingos serverių eilės. Vis tik šio tipo centrai turi savų privalumų, lyginant su tradiciniais:

Statybos sąnaudos. Anot architekto Kerry Knot, dirbusio su keliais požeminių duomenų centrų projektais, daug lėšų yra sutaupoma statybų išlaidoms, nes apleistos senos vietos jau turi sienas, lubas ir kitus įtvirtinimus. Be to, drebant žemei ar užklupus kitai stichinei nelaimei, tokios požeminės struktūros yra kur kas saugesnės nei tradicinės.

Kur kas greitesnė plėtra. J. Clune pasakoja, jog kartą pavyko klientui paruošti 464 kv. m. požeminio duomenų centro erdvę vos per 60 dienų. Tam įtakos turi tai, kad tokio tipo centro statybos ar plėtra gali vykti ištisus metus, nepriklausomai nuo oro. Taip pat paprasčiau gauti leidimus iš vietinės valdžios, o tai gali sutaupyti begalę laiko.

Paruošta infrastruktūra. Apleistose požeminėse vietovėse dažniausiai jau būna įrengta nemaža dalis duomenų centrui reikalingos infrastruktūros: kambariai, ventiliacijos angos, galbūt net veikiantys laidai.

Dėmesys iš valstybės. Valdininkai yra suinteresuotos senų požeminių vietų atkūrimu, todėl rengiant duomenų centrą tokioje vietoje, galima gauti lengvatų.

Tiesa, po žeme nėra viskas auksu klota. Tokių duomenų centrų valdytojams tenka įvertinti ir kai kuriuos galimus trūkumus. Visų pirma, egzistuoja daug išmatavimų apribojimų, kaip lubų aukštis, patalpos plotis. Nusprendus statyti požeminį duomenų centrą, ženkliai sunkiau pasirinkti reikiamus matmenis. Todėl būtina apgalvoti sprendimus, kaip sutalpinti visą reikalingą įrangą ribotoje erdvėje ir tuo pačiu palikti vietos oro cirkuliacijai. Be to, tokio tipo vietos dažniausiai yra atskirtose, nelabai gyvenamose vietovėse, toli nuo miesto, o tai kelia susisiekimo problemų – sunkiau prisivilioti darbuotojus, o nutikus nelaimei, pagalbos gali tekti laukti ilgiau.

Taigi, požeminiai duomenų centrai, taip pat kaip ir tradiciniai, turi savo pranašumų ir trūkumų, tačiau, panašu, kad kol bus tokiai veiklai tinkamų požeminių erdvių, duomenų centrų valdytojai visada apsivartys ir tokį variantą. Bet kokiu atveju, nesvarbu, naują statybą ar seną kasyklą, pasirinko duomenų centro valdytojai, jie vis tiek stengiasi užtikrinti aukščiausios kokybės paslaugų teikimą, tad nei viena, nei kita fizinė erdvė klientui neturėtų būti esminis kriterijus renkantis duomenų centrą, kuriame bus saugoma jo informacija.

About Baltneta

2 comments

    1. Kaip minėta įraše, dažnai tokiose erdvėse būna jau įrengta dalinė infrastruktūra, bet kiekvienas atvejis – individualus. Vieni viską įsirengia ant žemės, o kiti tą pasidaro po žeme.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>