Kitoks žaliojo duomenų centro supratimas Vokietijoje

citi
arup.com

Šis įrašas yra iš įdomiųjų duomenų centrų serijos.

Keliuose ankstesniuose tinklaraščio įrašuose kalbėjome apie žaliuosius duomenų centrus bei įmonių siekį išnaudoti kuo daugiau atsinaujinančių išteklių teikiamų privalumų. Šios savaitės įdomiųjų duomenų centrų serijoje apžvelgsime „Citi“ duomenų centrą Frankfurte, kurį tiesiogine prasme galima apibūdinti kaip žaliąjį.

Pats ryškiausias šio 21 tūkst. kvadratinių metrų duomenų centro bruožas yra tas, kad jo sienas ir stogą galima pavadinti „gyvais“. Šios struktūros yra padengtos, iš pirmo požiūrio, gyva, kruopščiai prižiūrima veja. Tačiau „Citi“ paslaugų Europoje, Viduriniuosiuose Rytuose bei Afrikoje vadovas John Killey patikslina, jog tai nėra žolė, o vadinamasis šilokas – storlapinių šeimos augalų genties augalas. Šilokams yra būdingi stori, vandenį kaupiantys lapai, dėl to jie yra itin populiarūs žaliųjų stogų gamyboje, nes yra labai atsparūs sausrai, auga lėčiau bei visuomet išsaugo žalią spalvą. Tokia danga leidžia išlaikyti pastatą vėsesniu vasarą bei sugeria lietaus vandenį.

Be to, tokia žalioji danga padeda išvengti ir struktūrinių problemų. Pasak J. Killey, dažnai stogo gedimai yra susiję su mechanine žala arba ultravioletiniais spinduliais. Tačiau šį duomenų centrą nuo tokių problemų apsaugo žemės ir šiloko sluoksnis.

Duomenų centras taip pat naudoja atvirkštinio osmoso filtravimo procesą suminkštinti vandeniui be jokių chemikalų. „Citi“ duomenimis, šis procesas per metus sutaupo apie 50 milijonų litrų vandens, nes neleidžia susidaryti nuosėdoms vandens bokštuose. Pastaruosiuose laikomas specialiais ekonomaizeriais aušinamas vanduo, vėliau patenkantis į duomenų centro aušinimo sistemas.

Žaliasis stogas ir sienos buvo planuojami ne tik kaip ekologiški sprendimai – tai buvo ir vietinės valdžios reikalavimas įmonei, nes duomenų centras iškilo dirbamojoje žemėje. Žalioji danga pasirinkta siekiant sumažinti vizualinį poveikį bei padėti pagerinti sutrikdytą ekosistemą.

Iš viso Frankfurte esantis duomenų centras dėl šiloko dangos bei vandens ekonomaizerių per metus išmeta 11 750 tonų mažiau anglies dioksido bei sunaudoja apie 50 milijonų litrų mažiau vandens, palyginti su kitais panašaus dydžio duomenų centrais. Dėl šių priežasčių buvo įvertintas ir tapo pirmuoju pasaulyje LEED („Leadership in Energy and Environmental Design“) Platinum sertifikuotu duomenų centru. Tačiau svarbiausia yra tai, kad norint išgauti tokį išskirtinį dizainą neprireikė didesnio biudžeto nei būtų reikėję tradicinio duomenų centro statyboms.

About Baltneta

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>