Duomenų centrai neria į vandenį

cooling
Green Revolution Cooling nuotr.

Praėjusį kartą rašėme apie galimybes iškelti duomenų centrus į kosmosą. O kas būtų jei juos panardintume po vandeniu?

Dar 2009 m. „Google“ užpatentavo savo plaukiojančių duomenų centrų idėją. Anot jos, tai turėtų būti laivas, kurio viduje slepiasi serveriai, o juos elektros energija maitina bangų energijos generatorius. Tarnybinės stotys būtų vėsinamos jūros vandeniu, o pats laivas plaukiotų 5-11 kilometrų nuo kranto. Tiesa, ši idėja realizuota nebuvo, tačiau buvo kilęs didelis sujudimas, kai 2013 m. San Franciske „Google“ pradėjo statyti slaptą baržą. Vėliau paaiškėjo, jog tai tėra vieta, kur žmonės gali susipažinti su naujausiomis technologijomis.

Šiemet „DigitalOcean“, siūlanti debesų kompiuterijos paslaugas, paskelbė, jog atidaro pirmąjį povandeninį duomenų centrą, panardintą Gibraltaro sąsiauryje. Bet akylesni lankytojai iškart pastebėjo, jog žinia paskelbta balandžio 1 dieną.

Panašu, kad artimiausiu metu duomenų centrai po vandeniu neįsikurs, tačiau judama kita linkme – techninė įranga jau nardinama į specialius aušinimo skysčius, taip siekiant ženkliai sumažinti aušinimo kaštus. Vienas tokių pavyzdžių – bendrovė 3M, jau išbandžiusi skystį „Novec“. Jo veikimo principas paprastas: į specialią „vonią“ nardinami kaistantys serverių komponentai, jie pradeda šildyti „Novec“ skystį, kuris užverda. Garai kondensuojasi ir nukrenta atgal į „vonią“ lašelių pavidalu. Tokia inovacija duomenų centrų valdytojams leistų atsisakyti brangių oro ir drėgmės lygio valdymo sistemų, sumažinti duomenų centro užimamą vietą 75 proc. bei jo statymo kaštus 40-50 procentų.

Panašiu principu veikia ir „Green Revolution Cooling“ sprendimas. Jo vystytojai teigia, kad į specialaus skysčio vonią gali panardinti praktiškai bet kokį rinkoje parduodamą serverį, o įkaitusį skystį galima panaudoti patalpų radiatoriams ar šiltnamių šildymui. Jų teigimu, toks metodas aušinimo kaštus sumažina net iki 95 proc., o išlaidas elektros energijai – 10-25 procentų.

Kol dar duomenų centrų valdytojai su baime nardina į skystį savo brangią įrangą, mokslininkai jau galvoja apie ateitį ir eksperimentuoja su tokiais kambario temperatūroje minkštėjančiais metalais, kaip indis ar galis. Jie kur kas laidesni šilumai nei mūsų minėti skysčiai. Tiesa, po nesėkmingų bandymų įkelti koją į komercinę rinką, kol kas testavimas ir tyrimai vyksta tik akademiniame pasaulyje.

About Baltneta

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>