Debesys padės tirti klimato kaitą ir pašildys baseiną

elecity
„TelecityGroup“ nuotr.

Ne paslaptis, kad duomenų centrai išskiria itin daug šilumos, kurią jų savininkai bando sumažinti šaltu kalnų vandeniu, statydami duomenų centrus snieguotose vietovėse ar taikydami itin sudėtingus aušinimo sprendimus. Tačiau kai kurie duomenų valdytojai randa būdų, kaip panaudoti serverių šilumą ar net kaip iš to papildomai uždirbti.

Tokią tendenciją dar 2011 metais apžvelgė „Microsoft“ tyrimų padalinys. Tuo metu jie rašė, kad tarnybinės stotys gali šildyti ne tik ne namus, bet ir vandens rezervuarus, biurų, daugiabučių pastatus ar fermas. Tačiau net prieš pasirodant šiai apžvalgai duomenų centrų valdytojai nesnaudė. Pavyzdžiui, „TelecityGroup“, 2010 m. atidarydami duomenų centrą „Condocret“, skelbė, kad naujojo centro išskiriamą šilumą panaudos tyrinėti klimato pokyčiams. Duomenų centro išorę supa didelis šiltnamis, kuriame tarnybinių stočių išskiriama šiluma leidžia palaikyti panašias oro sąlygas, kokios numatomos Prancūzijoje 2050 metais. Tai leidžia Prancūzijos Nacionalinio agronominių tyrimų instituto (INRA) darbuotojams auginti augalus iš viso pasaulio ir stebėti, kurie bus tinkamiausi šio šimtmečio vidurio klimatui. Notre Dame (JAV) universiteto duomenų centras taip pat teikia šilumą vietiniams šiltnamiams ir botanikos sodui.

Kitas duomenų centras Jungtinėje Karalystėje (Telehouse West) nusprendė išskiriama šiluma aprūpinti aplinkinius gyvenamus namus ir biurus. Jo valdytojai karštą vandenį nukreipė į centrinę rajono šildymo sistemą. Panašiu keliu pasuko ir jau mūsų aprašytas „Academica“ duomenų centras Suomijoje. Jo išskiriamos šilumos pakanka apšildyti 500 namų arba 1000 butų Helsinkyje. Tuo susidomėjo ir patys miestai – Sietlas jau pradėjo įrenginėti vamzdynų sistemą, kuri surinks iš jame veikiančių duomenų centrų karštą vandenį. Apie tokius pat planus paskelbė Miunchenas ir Vankuveris.

Technologijoms tobulėjant duomenų centrų valdytojai rado būdų, kaip išvengti milžiniškų centrų statybų ir juos, lyg lego kaladėles, išdėlioti eilinių gyventojų namuose. Pavyzdžiui, vokiečių bendrovė „Cloud&Heat“ į namus pristato ugniai atsparią spintą, aprūpintą serveriais. Karštas vanduo šildo vandens rezervuarą, kuris naudojamas kaitinti namuose naudojamą vandenį, o karštas oras išskaidomas po patalpas.

Pasak bendrovės atstovų, spintos įdiegimo kaštai panašūs į standartinės namų šildymo įrangos diegimo kainą. „Cloud&Heat” patys sumoka už serverių naudojamą elektros energiją bei interneto ryšį, o patalpų savininkas nemokamai gauna karšta vandenį ir šiltą orą. Tuo tarpu serveriuose apdorojami „Cloud&Heat” klientų duomenys.

Šiek tiek kitu keliu bando eiti prancūzų „Qarnot Computing“. Vietoj didelių spintų jie namuose įrengia į radiatorius panašias dėžutes, kurios savyje slepia keletą serverių. Jų savininkai termostato pagalba gali net nusistatyti norimą kambario temperatūrą. Tokiu atveju į to buto serverius-radiatorius būna nukreipiama mažiau ar daugiau klientų užklausų. Bendrovės atstovai tikina, kad vienam kambariui pašildyti pakanka keturių tokių dėžučių. Prancūzai taip pat apmoka elektros išlaidas, tačiau abiem atvejais kyla duomenų saugumo kausimas. Nors abi bendrovės tikina, kad duomenys koduojami ir pačiuose serveriuose-radiatoriuose nėra saugomi.

O jei nenorite atiduoti savo šilumos kažkam kitam, visada galima pasišildyti baseiną. Pavyzdžiui, IBM Šveicarijoje esančio duomenų centro šilumą nukreipia pašildyti netoliese veikiančio viešo plaukimo baseino vandeniui.

About Baltneta

One comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>