Ar iškelsime duomenų centrus į kosmosą?

server-sat
Server-Sat

Aplink Žemę kosmose skrieja ne viena dešimtis įvairių žmogaus iškeltų palydovų, o kas būtų, jei ten iškeltume ir duomenų centrus? Nereikėtų rūpintis dėl aušinimo, elektros energiją gamintų saulės baterijos bei niekas fiziškai negalėtų pasiekti juose esančių duomenų. Skamba gražiai, tačiau idėja nėra taip lengvai įgyvendinama.

Metų pradžioje ambicingai apie tokį tikslą kalbėjo JAV startuolis „ConnectX“. Anot jo įkūrėjų, šiandien duomenų centrai sunaudoja iki 10 % pasaulio elektros energijos (ir konkuruoja su didelėmis valstybėmis). Kosmose ji būtų nemokama, be to, „ConnectX“ teigimu, nulinėje gravitacijoje ilgiau veikia kietieji diskai, o itin žema aplinkos temperatūra leistų pagreitinti serverių darbą ir nesijaudinti dėl jų perkaitimo.

Sakysite, paleisti palydovą į kosmosą kainuoja milžiniškus pinigus? „ConnectX“ skaičiuoja, jog mažieji palydovai ne tokie jau brangūs: mažojo „CubeSat“ tipo palydovo paleidimo kaina siekia iki 100 tūkst. JAV dolerių, o dar mažesnių „TubeSat“ – vos 8 tūkst. JAV dolerių.

Dar 2011 m. pasirodė „Server Sky“ saulės energiją naudojantis palydovo koncepcinis prototipas, kurio skersmuo tėra 18,5 cm, o pats palydovas plonesnis nei popieriaus lapas – jo storis siekia 0,05 milimetro, o svoris – vos 3 gramus. Anot jo kūrėjo Keith Lofstrom, tūkstančius tokių mažų palydovų reikėtų sudėti kartu ir su raketa nešėja paleisti į orbitą, kur jie suformuotų duomenų centrų klasterius.

Didžiausias iššūkis – interneto greitis. Šiuo metu vis dar negalima užtikrinti tokios spartos, kokią siūlo šviesolaidis, o juk duomenų centre kiekviena milisekundė itin svarbi. Dar visai neseniai Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) astronautai turėjo tenkintis lėtu radijo ryšiu, tačiau progresas vietoje nestovi. NASA praėjusių metų vasarą TKS įdiegė sprendimą OPALS, duomenis persiunčiantį lazeriais, ir pasiekė apie 50 megabitų per sekundę greitį. Tiesa, palaikyti nuolatinį interneto ryšį NASA gali tik tada, kai TKS yra tiesioginėje Žemės stoties su lazeriu matomumo zonoje.

„ConnectX“ bando šią problemą išspręsti kitu keliu. Jie ieško būdo, kaip pagreitinti radijo bangomis perduodamą ryšį bei planuoja perduoti informaciją ne dvejetaine sistema. Pavyzdžiui, norint į palydovą nusiųsti „A“ raidę, reikėtų aštuonių bangų, tačiau pasitelkus specialius simbolius, vienu simboliu (ir viena banga) būtų galima nusiųsti visą sakinį.

About Baltneta

2 comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>